| Ar patriotizmas ir tolerancija suderinami dalykai? |
|
Į šiuos ir kitus moksleivių klausimus apie patriotizmą ir toleranciją buvo bandoma atsakyti Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) ir Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro (PDT) inicijuoto ir Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ finansuoto jaunimo projekto „Patriotizmas ir tolerancija“ metu. Projektas, apjungęs 20 jaunų žmonių, atstovaujančių įvairias tautines mažumas Vilniaus mieste, padėjo pažinti ir suprasti ne tik savo tautybės bei sąvokos „patriotizmas“ reikšmę jaunam žmogui, tačiau ir supažindino su kitomis kultūromis, jų istorija Lietuvoje, padėjo suvokti tolerancijos ir atvirumo kitataučiams svarbą šiuolaikinei valstybei. Projektas, startavęs kovo 15 dieną, iš karto sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gauta daugiau nei 60 jaunų žmonių laiškų iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų, kuriuose jie dėstė savo mintis apie požiūrį į patriotizmą, toleranciją kitataučiams, pilietiškumą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Iš visų norinčių dalyvauti buvo išrinkta 14 moksleivių, kurie ir dalyvavo visuose projekto etapuose. Projekto idėja buvo įgyvendinama per 5 etapų mokymus. Pirmieji du etapai vyko balandžio 24-25 dienomis Vilniuje. Jų tikslas buvo supažindinti dalyvius su egzotiškomis kultūromis, kurių atstovai vis dažniau ir vis labiau įsilieja į mūsų visuomenę, paaiškinti sąvokos „globalizacija“ reikšmę, papasakoti apie tai, jog Lietuvos valstybę kūrė ir formavo ne tik etninių lietuvių kultūra, tačiau ir kitos kultūros – žydai, lenkai, gudai, rusai, vokiečiai ir t.t. Todėl pirmąją dieną projekto dalyviai ne tik susipažino vieni su kitais, tačiau ir pažino kitas kultūras skanaudami įvairius tradicinius valgius meksikiečių restorane „Meksika“ bei indų restorane „Sues Indian Raja“, klausė Etiopijos, Indijos, Kinijos, Brazilijos, Irano tradicinės muzikos, nagrinėjo jų muzikos instrumentus bei tradicinius menus. Taip pat dalyviai lankėsi Lietuvos dailės galerijoje, kurioje kartu su gide grožėjosi bei analizavo ispanų dailininko Frančisko Goja miniatiūras bei karaimų dailininkų kūrinius. Antrąją dieną projekto dalyviai keliavo kitų kultūrų pėdsakais visoje Lietuvoje. Išvykos metu aplankė karaimų, totorių, žydų, kitų tautų gyvenvietes, sužinojo šių tautų istoriją ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje, lankėsi totorių mečetėje, žydų sinagogoje, karaimų kultūros muziejuje ir kitose šioms tautoms svarbiose vietose. Gegužės 7 dieną projekto dalyviai dalyvavo orientacinėse žaidynėse ir galėjo iš naujo pažinti bei atrasti ypatingą Vilniaus senamiestį ir jame paliktus kitų tautų, kultūrų pėdsakus. Projekto dalyviai ne tik sužinojo, kur gyveno ir dirbo prancūzas J. Žiliberas, įkūręs pirmąjį botanikos sodą ar Česlovas Milošas, gavęs Nobelio premiją, bet ir klausė Vytauto Toleikio pasakojimo, kodėl įvairioms tautoms Vilnius yra toks brangus miestas. Pasiteiravus projekto dalyvės Tamaros, ką ji jaučia pažinus visai „kitokį“ Vilnių, ji atsakė: „Pamačiau savo gimtąjį miestą visai kitomis akimis. Manau, kad dabar jis man tapo dar brangesnis, dar ypatingesnis. Po šių žaidynių turbūt visi mes, pažadinti vidury nakties, kaip žirnius išbertumėm viską, ką įdomaus ir naudingo sužinojome ir pamatėme per 3 jau įvykusias projekto veiklas“. 4 etapo metu, birželio 19-20 dienomis, moksleiviai susipažino su nevyriausybinių organizacijų veikla, galimybėmis aktyviai dalyvauti ne tik visuomeniniame, bet ir politiniame gyvenime. Dalyviai ne tik diskutavo su LMS prezidentu Gabrieliumi Satkausku, VšĮ „Lesė“, Jaunimo Europos komandos atstovais apie aktyvų savanoriavimą NVO veikloje bei pilietiškumą, bet ir apie Europos Sąjungą, jos veiklą, sprendimų, susijusių su jaunimu, priėmimą Lietuvoje ir galimybę prie to prisidėti. Birželio 30 – liepos 1 dienomis projekto dalyviai dalyvavo 2 dienų mokymuose Kernavėje. Pirmąją dieną vykusi diskusija su Gabrieliumi Liaudansku-Svaru apie jaunų žmonių pilietiškumą, patriotizmą, aktyvų visuomeninį gyvenimą ir galimybes jauniems žmonėms Lietuvoje nepaliko abejingų. Įkvėpti be galo įdomaus pokalbio, projekto dalyviai aktyviai dalyvavo vėliau vykusiose diskusijose – darbo grupėse apie lyderystę, komandą bei aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime, kurias vedė profesionalūs mokymų vadovai. Antrąją dieną projekto dalyviai turėjo sužinoti Kernavės miestelio gyventojų ir svečių nuomonę apie jaunimą Lietuvoje, jų problemas bei galimus problemų sprendimus. Surinktą informaciją projekto dalyviai analizavo, apibendrino ir pateikė Lietuvos moksleivių sąjungai, kuri šią informaciją panaudos savo veikloje. Mokymų pabaigoje pristatyta Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA) ir jos finansuojamos programos, galimybės jauniems žmonėms teikti projektų paraiškas ir įgyvendinti įvairias veiklas. Nors projekto veiklos jau pasibaigė, tačiau projekto dalyviai kartu su režisieriumi šiuo metu apibendrina visą informaciją, gautą 5 etapų metu ir kuria socialinį video klipą apie diskriminaciją, stereotipus, patyčias dėl rasės, tautybės, odos spalvos, kurį pristatys visuomenei rugsėjo mėnesį. Projektas „Patriotizmas ir tolerancija“ buvo vykdomas ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų partnerių Turkijoje. 15 jaunų žmonių, atstovaujančių įvairias tautines mažumas Izmiro mieste, vykdė tas pačias veiklas – susipažino su egzotiškomis kultūromis, pažino kitų tautų ir kultūrų palikimą Izmire ir kituose miestuose, sužinojo apie NVO veiklą, galimybę savanoriauti ir aktyviai prisidėti prie sprendimų priėmimo procesų, pilietinės veiklos. Projekto veiklas taip pat užbaigė 2 dienų mokymai apie lyderystę, komandą, pilietiškumą ir galimybes dalyvauti ir vykdyti įvairius jaunimo projektus. Lietuvos moksleivių sąjunga ir Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras planuoja tęsti šį projektą ir suteikti galimybę projekto dalyviams Lietuvoje ir Turkijoje susitikti ir mišrioje grupėje diskutuoti, dirbti, kurti patriotizmo ir tolerancijos kitataučiams temomis. „Tikimės, jog šis, jau pasibaigęs projektas, įkvėps moksleivius bei jų mokytojus visoje Lietuvoje ne tik drąsiai ir atvirai kalbėti patriotizmo ir tolerancijos kitataučiams temomis, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, kurti ir vykdyti įvairius jaunimo projektus, tačiau ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, kurie yra susiję su jaunais ir perspektyviais Lietuvos moksleiviais“ – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Gabrielius Satkauskas. |
Ar kada teko susimąstyti apie tai, ar dabartinė globali erdvė nemenkina žmogaus tautinio identiteto, ir atvirkščiai - ar patriotiniai jausmai neskatina atmesti kitų tautų, kaip svetimų? O ar pagalvojai, kad nuo to, kur ir kokios odos spalvos, tautybės ar rasės gimei, nepriklauso, ar būsi geras, o blogas žmogus – juk tai priklauso tik nuo tavęs ir tavo pasirinkto gyvenimo būdo.