|
 Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) palaiko iniciatyvą diegti naujoves Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, tačiau išreiškia susirūpinimą, kad tai daroma neapdairiai. LMS mano, jog prieš priimant esminius pakeitimus, turi būti pateiktas aiškus reformos tikslas, reali pasėkmių analizė, parengti visi reikalingi mechanizmai bei poįstatyminių aktų projektai. Norime atkreipti dėmesį, kad dvyliktoje klasėje besimokantis moksleivis jau rugsėjo mėnesį turėtų žinoti, kokios aukštojo mokslo sistemos dalimi jis galės tapti pabaigęs mokyklą.
LMS keliamos svarbiausios problemos aukštojo mokslo reformos kontekste:
-
Aiškaus reformos plano nebuvimas. Aukštojo mokslo reformos eigoje nėra pateikta aiški sistemos ateities vizija, nėra ilgalaikės strategijos bei detalaus veiksmų plano.
-
Aukštojo mokslo prieinamumo neužtikrinimas. Nors Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius ir davė politinį pažadą, kad aukštasis mokslas bus prieinamas visiems, tačiau, pasak Švietimo ir mokslo viceministrės bei paskolų modelio darbo grupės atstovų, tai nebus realiai įvykdyta. Valstybės remiamų paskolų mechanizmas, turėjęs patenkinti visų norinčių studijuoti, tačiau negavusių valstybės finansavimo poreikius, dėl nepakankamo valstybės rėmimo funkcionuos tik dalinai. Tai reiškia, jog paskolas gaus tik dalis norinčių.
-
Studijų krepšelio koncepcijos nebuvimas. Studijų krepšelio finansavimo modelis dar nėra parengtas, tad ir įstatymo rengėjų atsakymai į klausimus dėl studijų krepšelio veikimo principų negali būti konkretūs. Manome, jog į įstatymą įtraukti realiai dar neegzistuojantį finansavimo modelį yra ydinga.
-
Per trumpas laiko tarpas abiturientų apsisprendimui. Dabartiniai abiturientai jau rugsėjo mėnesį turėjo žinoti, į kokią aukštojo mokslo sistemą gali pretenduoti. LR Mokslo ir studijų įstatymo projektas yra svarstomas tuo metu, kai abiturientai jau renkasi valstybinius egzaminus. Dėl to manome, jog yra socialiai neteisinga palikti abiturientus nežinioje, kai jie, baigdami mokyklą, vis dar nežino, ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos.
-
Netikslinga studentų rotacija. LR Mokslo ir studijų įstatymo projekte yra numatyta, jog kas dvejus metus studentų pasiekimai būtų peržiūrimi ir studijų krepšelio netektų valstybės finansuojami studentai, kurių pasiekimų įvertinimas būtų dvejais balais mažesnis nei kurso vidurkis. Tačiau valstybės nefinansuojamiems studentams nėra sudaroma galimybė pretenduoti į atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas, net jeigu jų studijų rezultatai būtų geresni nei valstybės finansuojamų studentų. Manome, jog tai yra socialiai neteisinga.
-
Kokybės neužtikrinimas. Studijų kokybės pagerėjimas bus jaučiamas tik praėjus keletui metų po LR Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo. Tuo tarpu dalis įstojusiųjų jau turės mokėti už studijas, deja, už tokias, kokios jos yra šiandien. Manome, jog aukštojo mokslo reformą derėtų pradėti ne nuo studijų apmokestinimo, o nuo investicijų į studijas ir mokslą didinimo, Europos struktūrinių fondų paramos panaudojimo bei papildomų finansavimo šaltinių pritraukimo.
Lietuvos moklseivių sąjungos prezidentė Austė Bartninkaitė
|
