| LMS kreipimasis dėl nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo įsisavinant ES struktūrinių fondų paramą |
|
Pagrindinės kliūtys piliečių organizacijoms dalyvaujant projektų konkursuose ESSF paramai gauti bei ją efektyviai panaudoti yra
Norėtume atkreipti dėmesį, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų neužsiima komercine–ūkine veikla, neturi sukaupusios didelio turto (jo kaupti jos ir nėra orientuotos). Todėl šalies nevyriausybinės organizacijos, savo iniciatyvomis siekiančios ne pelno, bet paramos bendrai gerovei puoselėti, tarsi lieka išstumtos. Svarbu pažymėti, kad bankai garantijų tokioms organizacijoms bei jų iniciatyvoms paprastai nesuteikia, o apyvartinių lėšų pačios organizacijos neturi.
Tokioje situacijoje problemiškas tampa daugelio ESSF priemonių reikalavimo kofinansuoti projektus iš savo lėšų įgyvendinimas. Manome, komercine–ūkine veikla neužsiimančioms nevyriausybinėms organizacijoms toks reikalavimas neturėtų būti taikomas ir jų įgyvendinami visuomenės gerovei puoselėti skirti projektai turėtų būti finansuojami 100 procentų.
Kita problema susijusi su apyvartinių lėšų trūkumu įgyvendinant projektus. Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio mėn. 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), viešieji juridiniai asmenys, gaudami avansą projektui įgyvendinti, privalo pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma yra didesnė kaip 50 000 litų. Daugelyje priemonių šis reikalavimas yra netgi sugriežtinamas (pvz., Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemoje „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ – iki 10 000 litų). Manome, kad komercine–ūkine veikla neužsiimančioms nevyriausybinėms organizacijoms toks reikalavimas neturėtų būti taikomas.
Prieigos prie ESSF lankstumas piliečių organizacijoms suteiktų galimybę pačioms įgyvendinti projektus, kuriuos visuomenė priimtų palankiau, jų grįžtamasis ryšys būtų ryškesnis. Todėl keisti aplinką ir kurti ją geresnę galėtų patys piliečiai, o ne valstybė imtųsi tai daryti už juos.
Atsižvelgdami į tai, kas išsakyta, prašome imtis reikiamų veiksmų, kad įvardytos kliūtys nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti ES struktūrinės paramos įsisavinimo procesuose būtų pašalintos. Taip pat manome, kad šios kliūtys turėtų būti pašalintos ir kitose esamose ir būsimose finansavimo schemose (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje ir pan.)
|
Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ESSF) parama Lietuvai – nepaprastai svarbi. Veiksmingas šios paramos įsisavinimas ne tik lems dabarties visuomenės gyvenimą, bet ir prisidės prie ateities kartų gerovės puoselėjimo. Deja, pati visuomenė, Lietuvos piliečiai, susibūrę į nevyriausybines organizacijas, galiojant dabartinei ESSF paramos įsisavinimo, projektų atrankos ir finansavimo tvarkai, neturi realių galimybių dalyvauti šaliai strategiškai svarbiuose procesuose – teikiant projektus ESSF paramai gauti ir juos įgyvendinant.