Tikiu, kad savanorystė šioje organizacijoje gali būti viena geriausių moksleiviškų patirčių. Tai vieta, ugdanti ateities lyderius, auginanti tvirtas ir drąsias asmenybes, leidžianti susirasti daugybę draugų ir naujų pažinčių. Būtent už tai ir esu dėkinga - už geriausius draugus, sutiktus veikiant Utenos skyriuje, bei neįkainojamą patirtį, kuri praplėtė akiratį ir leido atrasti save.

LMS tai organizacija, kuri kuria. Kuria viską – aplinką, programas, veiklas, bet svarbiausia – žmones. Tose trijose raidėse telpa viskas, kas gali jaunam, dar nedaug patyrusiam žmogui suteikti tiek, kiek žodžiais nusakyti neįmanoma, tai reikia pajausti būnant ten. Tai pirmi žingsniai gyvenime, kuriuose pradedi suvokti, kas yra atsakomybė. Pastangos. Deadline’ai. Stresas. Pagalba. Draugystė. Meilė. Šeima.

Žiūrint atgal suprantu, kad LMS man buvo galimybė turėti komandą žmonių, kurie buvo visiški savo sričių guru (ar bent jau aš iki šiol tuo tikiu) ir kiekvieną posėdį iš naujo stengtis tarp mūsų „Aš“ rasti tinkamiausią kelią organizacijai. LMS man buvo organizmo išbandymas, kuomet visą dieną dalyvavus įvairiose veiklose kartu su Valdybos nariais naktimis keldavome klausimus ir bandydavome į juos atsakyti