PSO (pasaulio sveikatos organizacija) psichikos sveikatą apibūdina kaip geros savijautos būseną, kurioje asmuo suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su stresinėmis situacijomis, rezultatyviai dirbti ir įnešti savo indėlį į bendruomenę.
Ar kažkada susimąstėte apie moksleivių psichinę sveikatą ir emocinę aplinką mokyklose? Kokią įtaką moksleivio gyvenimui ir mokymosi rezultatams daro šie veiksniai? Išaušo laikas imtis iniciatyvos ir drąsiai diskutuoti šiomis temomis, pastebėti problemas ir aktyviai jas spręsti.
Akvilė Šimanskaitė, Alytaus Putinų gimnazijos dvyliktokė, aktyvi mokyklos bendruomenės narė, jau šiandien žengia pirmąjį žingsnį pokyčio link ir dalinasi savo patirtimi bei kviečia mus visus nebijoti savo jausmų, išdrįsti būti savimi.
Akvile, ar randi laiko jausmams?
Geras klausimas. Iš tikrųjų, neįsivaizduoju savęs kaip asmenybės be jausmų ar emocijų. Manyčiau, kad tai ir yra vienas iš mano asmenybės bruožų, jog moku suprasti kiekvieną gyvenimo etapą ar situaciją skirtingai. Iš mano veido išraiškų, kūno judesių labai greitai galima suprasti, kokie jausmai tvyro manyje būtent tuo momentu. Apskritai, manau, jog galimybė jausti yra didelė dovana, kuri gali padėti kiekvienam patirti vis naujus dalykus. Juk kai išbandome kažką naujo (ar tai naujas būrelis, ar kažkoks pomėgis, ar negirdėta muzika), mes visada patiriame jausmą / emociją, pagal kurią ir galime nuspręsti, ar mums patinka, ar mums nepatinka. Man jausti ir yra lygu gyventi!
Ar tau kaip moksleivei yra svarbi emocinė sveikata? Kodėl?
Taip, man emocinė sveikata yra labai svarbi. Kai aš jaučiuosi emociškai stabiliai (saugi, priimta), natūraliai atsiranda noras dirbti, darosi nebebaisu klysti. Pavyzdžiui, geras mikroklimatas mokykloje gali teigiamai koreliuoti ne tik su akademiniais rezultatais, bet atsispindėti ir hobiuose, santykiuose su draugais bei daugelyje kitų gyvenimo sferų. Tikiu, jog mokyklose mokiniams reikia akcentuoti ne tik mokslų ar pažymių svarbą, nes tai moksleiviams nesuteikia motyvacijos, o kaip tik demotyvuoja. Ne tik teigti, kad ,,Jeigu šito neišmoksite, nieko gyvenime nepasieksite ir apie aukštąsias mokyklas galėsite pamiršti.’’, bet ir akcentuoti, kaip reikėtų kovoti su patiriamu stresu, kaip save nuraminti, ką būtų galima daryti, jog moksleiviai noriai eitų į mokyklą bei jų emocinė sveikata nekirstų jiems kelio link tikslų ar pasiekimų.
Ar karantinas paveikė tavo emocinę būklę? Jei taip, kokie žingsniai padėjo jaustis geriau?
Karantinas turėjo įtakos mano emocinei būklei. Ypatingai tuomet, kai buvo skiriamas didelis kiekis užduočių pamokoms bei namų darbams. Ištisai sėdėti namuose, būti prie kompiuterio ekrano ar telefono išvargindavo ir tapo nepakenčiama. Tuomet ir supratau, kaip svarbu turėti popamokinių veiklų, užsiimti hobiais bei skirti laiko sau! Tai man tikrai padėjo. Bandžiau atrasti naujus dalykus, kurių buvau dar neišbandžiusi, prisiminiau savo pomėgius. Taip sustiprinau savo emocinę sveikatą net ir tokiu moksleiviams sudėtingu laikotarpiu.
Galbūt esi atradusi būdą stiprinti savo emocinę sveikatą? Jei esi, pasidalink!
Kiekvieną dieną, grįžusi namo bei atlikusi visus darbus, stengiuosi užrašyti savo jausmus, išsilieti ir tada juos analizuoti: kodėl, pavyzdžiui, tam tikru momentu supykau, kas tam padarė įtaką bei kaip kitaip elgčiausi tokioje situacijoje. Ateina laikas, kai nutinka labai panaši situacija, prisimenu savo apgalvotas mintis bei jas panaudoju. Taip kiekvieną kartą vis labiau save analizuoju ir stengiuosi tobulėti.
Kaip manai, ar teigiama emocinė aplinka mokykloje turėtų būti prioritetas?
Žinoma, to, manau, ir trūksta mūsų mokyklose, jose yra ištisas spaudimas, darbas, tačiau daugumoje mokyklų tikrai yra retai kalbama apie emocinę sveikatą.
Jei turi, pasidalink savo istorija apie mikroklimato mokykloje poveikį tavo gyvenimui.
Aš didžiuojuosi savo mokykla, nes matau pastangas atsižvelgti į mokyklos bendruomenės mikroklimatą, kaip mokiniai jaučiasi bei ką galima būtų padaryti, jog moksleiviai jaustųsi geriau, kaip reikėtų spręsti problemas, jog situacija pagerėtų.
Kaip manai, kas turėtų pasikeisti, kad mokyklose moksleiviai pradėtų jaustis geriau? O gal tai nuo išorinių veiksnių nepriklauso?
Manau, jog reikia tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek mokyklos administracijai padaryti susitikimą bei nuoširdžiai pasikalbėti apie mikroklimatą mokykloje, moksleivius, vienas kito jausmus. Ieškoti kompromisų, išsiaiškinti, ką galime padaryti kitaip, jog visai mokyklos bendruomenei tai tiktų ir visi jaustųsi vis geriau.
Pabaigai, kokia yra tavo tobula mokykla?
Mano tobula mokykla yra ta mokykla, kurioje gali jaustis savimi. Joje atsižvelgiama į moksleivių nuomonę, ieškoma kompromisų, matomos problemos, o minusai ne paliekami, bet taisomi, ties jais dirbama. Dažniausiai pastebiu, jog dauguma mato tą pačią problemą, tačiau tai palieka kaip faktą ir nepakeičiamą dalyką. Taip pat mano tobuloje mokykloje mokytojai mokinius supranta, leidžia suklysti ir pasitaisyti. Juk visi mes siekiame kaip įmanoma geresnių rezultatų, tačiau ne visos temos bei pamokos yra visiems vienodai suprantamos. O gal ne kiekvienam yra priimtinas būtent toks pamokos dėstymo būdas.
Akvilė Šimanskaitė jau žengė pirmą žingsnį pokyčio link. Nebijok pirmą žingsnį žengti ir tu, prisidėk prie geresnio mikroklimato savo mokyklos bendruomenėje!
