Dažniausiai
užduodami
klausimai

Nuotolinis mokymas(is)

Mokytojas gali atsisakyti suteikti pagalbą čia pat, jei jam nepatogus metas, jis užsiėmęs su kitais mokiniais arba tuo metu ne darbo valandos. Tačiau jis turi suderinti abiems tinkantį laiką konsultacijai ir padėti kiekvienam mokiniui, kai tik leidžia galimybės. Jeigu jūsų poreikiai nėra išklausomi, kreipkitės į savo mokyklos mokinių savivaldą arba tiesiai į mokyklos administraciją.

Nuotolinio mokymo(si) tvarką nustato mokykla, tad mokyklos ugdymo(si) proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos apraše turi būti reglamentuota, kokiais atvejais yra reikalingi vaizdo duomenys, kaip jie bus tvarkomi ir pan.

Neturite. Mokyklos administracija turėtų sugalvoti alternatyvių būdų atlikti užduotis, o pamokas bei namų darbus planuoti taip, kad netektų viršyti medikų rekomendacijų. Skatiname perskaityti mūsų rekomendacijas ir, remiantis jomis, kreiptis į savo mokyklos mokinių savivaldą arba tiesiai į mokyklos administraciją, teikti savo pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti jūsų mokymo(si) užduotis.

Kiekviena mokykla ir kiekvienas mokytojas turi savitą vertinimo sistemą. Tai priklausys nuo jūsų su mokytoju susitarimo.

Skirtingos mokyklos priėmė skirtingus sprendimus, tad geriausiai į šį klausimą atsakytų jos pačios, tačiau didžioji dalis mokyklų vietoj stojamųjų šiais metais atrinkinės moksleivius pagal pažymių vidurkius.

Nors į mokyklą neiname, ugdymo(si) procesas ir toliau vyksta, tad vasaros atostogos bus tokios, kaip ir yra suplanuota.

Galima. Rekomenduojame kalbėti su mokyklos vadovybe, kad tokioms užduotims būtų rastos alternatyvos. Vaizdo duomenų kaupimas ir tvarkymas yra reglamentuotas tvarkos apraše.

Krūvis neturėtų nei didėti, nei mažėti. Skatiname kalbėtis su savo mokyklos mokytojais bei vadovybe ir ieškoti bendro susitarimo dėl darbo krūvio.

Valstybiniai brandos egzaminai

Pagal naujausią informaciją egzaminų atšaukti neketinama, tačiau jų organizavimas ir vykdymas stipriai priklausys nuo tuo metu esančios epidemiologinės situacijos.

Išlaikyti matematikos egzaminą reikia norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą (išskyrus menų krypties studijas).

Neišlaikius egzaminų, juos galima perlaikyti kitų metų egzaminų sesijoje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą – tų pačių metų pakartotinėje sesijoje  galima laikyti mokyklinį egzaminą arba taip pat laikyti iš naujo kitais metais.

Pagal naujausią informaciją menų egzaminai galimai bus vykdomi nuotoliniu būdu, jei toks ugdymas bus taikomas mokyklose.

ŠMSM yra suinteresuota, kad abiturientų rezultatai būtų kuo geresni, tad jie paruošė 7.5 mln. EUR planą mokymosi praradimams kompensuoti. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl mokymosi rezutatų atsakinga ne tik mokykla, mokytojai ar ministerija, bet ir pats moksleivis!

LMS sieks užtikrinti, jog būtų imtasi visų reikiamų veiksmų, kad sąlygos vykdant VBE būtų palankios ir užtikrinančios tiek mokinių, tiek vykdytojų saugumą. Su sveikatos saugos reikalavimas dėl temperatūros mokyklose, taikytinais nuo 2020 m. gegužės 1 d., galite susipažinti čia.

Emocinė aplinka

Planuoti laiką, susirašyti darbus, kuriuos turi atlikti, o juos atlikus, atrasti laiko ir poilsiui bei įvertinti, kodėl šio dalyko mokymasis yra svarbus. Taip pat, gali pagalvoti apie tai, kas Tave motyvuoja mokytis tradiciniu būdu. Galbūt Tau trūksta patogios aplinkos, pvz., stalo ir kėdės, o mokaisi gulėdamas ant lovos. Aplinkos paruošimas į tokią, kuri Tau yra įprasta, galėtų pagelbėti susikuriant „darbingą“ mokymosi vietą. Taip pat, gali sau skirti iššūkį, jog 10 min. nuoseklaus darbo yra lygu vienam guminukui ar kitam prizui. Gali pats sau susikurti žaidimo taisykles, o kad būtų įdomiau – įtrauk ir savo bendraklasius. Suvokus ir įvertinus šiuos aspektus yra tikimybė, kad atsiras daugiau motyvacijos mokytis.

Skatiname nepamiršti auksinės 24 valandų taisyklės, kuri teigia, kad 8 valandas reikia dirbti, 8 valandas atsipalaiduoti ir 8 valandas miegoti. Svarbu stengtis susidėlioti dienotvarkę ir pasirašyti, kokius darbus reikia atlikti šiandien, kokiomis valandomis juos atlikti bei nusistatyti prioritetus –  tai suteiks aiškumo.

Be tinkamo laiko planavimo, svarbus ir prioritetų nusistatymas. Kaip dėliotis prioritetus kiekvienas nusprendžiame savarankiškai, tačiau galima naudoti ABC taisyklę. A – svarbiausi darbai, kuriuos turiu atlikti tuojau pat, pvz., rašto darbą turiu priduoti jau rytoj, todėl akivaizdu, kad neturiu kur dėtis; B – darbai, kurie yra skubūs, tačiau gali šiek tiek palaukti, pvz., rašto darbą priduoti turiu tik už dviejų savaičių; C – darbai, kuriuos turiu / galiu atlikti, tačiau nebūtina skubėti, pvz., rašto darbą turiu priduoti semestro gale. Pagal poreikį, galima susikurti ir daugiau reikšmių / kategorijų, tačiau jų nerekomenduojama turėti daugiau nei 5, kadangi vėliau bus sunku visas atskirti.

Ką daryti, jeigu yra du itin svarbūs darbai, kuriuos turiu atlikti nedelsiant, pvz., už dviejų dienų turiu pateikti du rašto darbus? Rekomenduotina pradėti nuo to darbo, kuris Tau pačiam yra lengvesnis, aiškesnis, kur gali gauti / turi daugiau informacijos, pvz., Tau reikia atlikti interviu su sovietmečiu gyvenusiu žmogumi – tam puikiai tinka močiutė ar senelis, kuriam paskambinti ar susitikti nėra jokios problemos. Taip pat, atlikus darbą ar bent dalį jo, šiek tiek padidinsi savo motyvaciją ir laimėjimo jausmą, nes kažką jau būsi atlikęs.

Galiausiai – mokykis išgirsti save ir savo kūną (būk sąmoningas). Kūnas mums dažnai siunčia signalus, kad kažkas yra negerai, kažko trūksta. Pvz., galvos skausmas gali reikšti, kad esu pavargęs, trūksta maisto ar vandens; perštinčios akys gali reikšti, kad per ilgai žiūriu į kompiuterį ir reikia pailsėti; sunkumas susikaupti ar atsiminti gali reikšti, kad reikalinga pertrauka.

Nėra vieno tikslaus atsakymo, kaip kovoti su stresu, tačiau gali išbandyti įvairias technikas: suprasti, kad egzaminai nenulemia Tavo viso gyvenimo, gali išbandyti įvairius atsipalaidavimo pratimus, kurie mažina stresą. Taip pat svarbu nepamiršti kartas nuo karto pailsėti nuo mokymosi, tokiu būdu įtampa galimai sumažės.

Vienatvės jausmas, sumažėjęs susidomėjimas veikla. Kylantys konfliktai su šeimos nariais (dėl intensyvėjančio buvimo kartu).

Prisiminti, kad viskas, kas vyksta dabar, nepriklauso nuo mūsų ir mes nelabai galim kažką pakeisti. Nepamirškime veiklos, kuri seniau teikdavo malonumo, o jei ši veikla karantino metu nebegalima, reikia bandyti susigalvoti veiklas, kurios atpalaiduotų. Tai gali būti knygos skaitymas, bendravimas su artimaisiais, virtualus skambutis su draugais ir pan.

Išbandyk kažką naujo, pavyzdžiui, meditaciją, naują keksiukų receptą, išmokyk savo šunį naujos komandos ar kt.

Visgi, jeigu jausi, jog negali suvaldyti kylančių emocijų ir jos Tave tikrai stipriai veikia – paskambink į Vaikų / Jaunimo liniją ar susisiek internetu.

Kontaktai:

Vaikų linija: Tel.: 116111, vaikulinija.lt

Jaunimo linija: Tel.: 8800 28888, jaunimolinija.lt

Reikia suprasti, kad Tu negali pakeisti kaip jaučiasi / elgiasi kiti. Vienintelis dalykas, ką gali pakeisti tai yra Tavo paties mintys ir elgesys. Pabandyk suprasti, kodėl Tavo bendraklasiai yra linkę panikuoti, leisk jiems išsikalbėti, nusiraminti, pasijusti išklausytais ir svarbiais. Tai leis ne tik suprasti, kodėl aplinkiniai panikuoja, tačiau ir taip juos šiek tiek nuraminti (kas greičiausiai padės ir Tau).

Reikia suprasti, kad žodis „depresija“ dažniausiai yra vartojamas ne ta prasme, kuria turėtų būti vartojamas, tačiau klaidingas žodžio vartojimas nereiškia, kad draugas tikrai neturi problemų. Dažnai taip mes apibūdiname savo liūdną nuotaiką. Vis dėlto, depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris dažnai prasideda vėlyvoje paauglystėje, todėl draugų žodžiai gali būti tiesa. Reikia žinoti, kad pagrindiniai depresijos požymiai yra: a) prislėgta nuotaika ar liūdesys; b) tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą ir malonumą, dabar Jūsų nebegali pradžiuginti; c) Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo jausmas, nuovargis, energijos stygius; d) Negatyvios mintys apie save, ateitį, darbą ir pan.; e) Mąstymo sunkumai (mažėja koncentracija, silpnėja atmintis ir kt). Itin svarbus aspektas yra tai, kad požymiai turi tęstis daugiau nei dvi savaites – tuomet yra tikimybė, kad žmogui depresija.

Pagalbos tiesiogiai suteikti negali, tačiau gali padėti žmogui tą pagalbą gauti. Visų pirma, pasikalbėk su savo draugu, parodyk susirūpinimą ir pasiūlyk jam padėti ieškant pagalbos. Nors ir nėra itin etiškas dalykas (kadangi tam tikriausiai neturi draugo sutikimo), gali informuoti apie tai, ką pastebėjai ir leisti tolimesne pagalba rūpintis suaugusiems. Galiausiai, gali pats surasti įstaigų, netoli Tavęs, kurios gali suteikti reikiamą pagalbą ir pasidalinti informacija su draugu. Ieškodamas pagalbos išbandyk mobiliąją aplikaciją „Pagalba Sau“, ten rasi visų būtiną informaciją ir dar daugiau.

Daugiau informacijos apie depresiją galite susipažinti čia.

Psichikos sveikata

Psichikos sveikata – tai: 

  • Gebėjimas būti savimi tarp kitų.
  • Emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve ir išgyventi skausmą bei liūdesį.
  • Gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams.
  • Gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Ugdyti emocinį raštingumą turi būti svarbu kiekvienam iš mūsų. Kuo anksčiau tai yra daroma, tuo lengviau suprasti bei priimti save, suvokti savo jausmus ir priežastis, kodėl šie jausmai atsiranda. Taip pat ugdant psichikos sveikatos raštingumą yra lengviau suprasti ne vien tik savo, bet ir kitų žmonių jausmus, empatiškai bendrauti, o tai gerina santykių kokybę ir jų išlaikymą.

Pasitikėjimas savimi yra neatsiejama vidinės harmonijos, sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu dalis. Pasitikėjimo savimi trūkumas yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduriama paauglystėje. Svarbu suprasti, kad pasitikėjimas savimi formuojasi santykyje su kitais žmonėmis, taigi tam daug įtakos turi paauglio šeima, draugai, mokyklos aplinka. Pasitikėjimo savimi stoka susijusi su daugeliu psichologinių sunkumų: stresu, įtampa, nerimu, bendravimo sunkumais, depresija ir kt., o tai savo ruožtu siejasi ir su prastesniais akademiniais pasiekimais, fizine sveikata. 

Patarimai, kaip galima stiprinti pasitikėjimą savimi:

  • Mažiau save kritikuojant.
  • Keliant sau realistiškus tikslus.
  • Vengiant perfekcionizmo – nebūti orientuotam į kraštutinumus, vadovaujantis „viskas arba nieko“ principu.
  • Praktikuoti atsipalaidavimo ir streso įveikimo technikas, tokias kaip meditacija, Mindfulness, įvairios relaksacinės veiklos;
  • Rūpintis savimi! Dėmesys savo fizinei ir psichinei sveikatai bei gyvensenai (pvz., miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir kt.) yra puikus būdas išreikšti meilę sau bei sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Psichologinė gerovė priklauso nuo daug veiksnių. Pradedant nuo to, kokia yra žmogaus asmenybė, kaip geba susitvarkyti su sunkumais ir stresu, ar užsiima patinkančia veikla, nuo santykių su kitais žmonėmis kokybės.

Tam, kad būtume pozityvūs, mums svarbu suprasti, dėl ko mes tokie nesame, kas mums trukdo, kaip mes dabar jaučiamės. Pasigilinti į savo dabartinę būseną, apsvarstyti, dėl ko ji šiuo metu yra tokia ir ką aš galėčiau padaryti, kad būtų kitaip. Tik tada, kai priimame savo jausmus tokius, kokie yra, vėliau galime jaustis pozityviau.

Visų pirma, viena geriausių strategijų, padedančių kovoti su pertekliniu stresu – tikslų bei priemonių nusimatymas, užduočių skaidymas į mažas dalis bei laiko planavimas.

Keletas patarimų:

Gavus sunkią užduotį:

  1. Įvardinkite konkretų ir aiškų, bendrą tikslą.
  2. Numatykite priemones, kurios padės pasiekti užsibrėžto tikslo.
  3. Numatytą bendrą tikslą išskaidykite į mažesnius tikslus.
  4. Planuokite savo laiką.
  5. Nepamirškite atsipalaiduoti ir pailsėti.

Be to, nepamirškite auksinės 24 valandų taisyklės, kuri teigia: 8 valandas reikia dirbti, 8 valandas atsipalaiduoti ir užsiimti popamokine veikla bei 8 valandas miegoti.

Kita

Kopijuojant pratybas būtų pažeidžiamos autorinės teisės. Tačiau pratybos – tik pagalbinė mokymo(si) priemonė, tad pirkti jas nėra privaloma. Tokiu atveju, raginame ieškoti bendro sprendimo su savo mokytoju, kaip užtikrinti kokybišką mokymą(si) be pratybų sąsiuvinių.

Stojimo tvarką nustato visi universitetai individualiai, tad su kiekvieno universiteto tvarka galima susipažinti jo tinklalapyje. Visi Lietuvos universitetai centralizuotai stojamųjų nevykdys.

Skatiname susisiekti su universitetu ir informuoti apie pasikeitusį VBE tvarkaraštį dėl karantino padėties šalyje. Šiuo metu ŠMSM komunikuoja su Europos Komisija ir ieško optimalaus varianto stojantiems į užsienio universitetus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šeimas, kurios reikiamų priemonių neturi,  aprūpina kompiuterine įranga arba ją gauna iš mokyklų informacinių technologijų kabinetų; bendradarbiauja su savivaldybėmis bei mokyklomis dėl tinkamo moksleivių aprūpinimo kitomis priemonėmis. Taip pat, teikiant pagalbą, prisideda ir verslo sektorius, bibliotekos, organizacijos bei savanoriai.

Tokiu atveju, raginame kreiptis į savo mokyklos administraciją ar tiesiai į savivaldybę, kad jums būtų suteikta ir užtikrinta visapusiška pagalba mokantis namuose.