Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) – visuomeninė, savanoriška, pelno nesiekianti, vienintelė Lietuvos moksleivių interesams atstovaujanti bei Lietuvos mokinių savivaldas vienijanti organizacija. LMS, turėdama  padalinius 32-ose Lietuvos savivaldybėse, atstovauja daugiau nei 500 Lietuvos mokyklų mokinių savivaldų.

LMS – tiltas tarp ekspertų ir moksleivių

Vykstant Bendrųjų programų atnaujinimo procesui turime galimybę diskutuoti ir pristatyti moksleivijos poziciją. Svarbu prisiminti, jog būtent moksleiviai labiausiai pajaus ir bus paveikti šių pakeitimų. Siekiant efektyvesnių naujovių, nuolat skatiname švietimo bendruomenę ir ekspertus palaikyti kuo dažnesnį dialogą su moksleiviais –vis dėlto, jie patys  geriausiai žino savo interesus.

Suprasdami, kad dialogas naudingas tik tuomet, kai yra konstruktyvus, šių metų pavasarį vykusios LMS Asamblėjos metu pakvietėme 450 mokinių savivaldų atstovų iš visos Lietuvos suformuoti oficialią poziciją ugdymo turinio klausimu. Asamblėjos metu siekėme išsiaiškinti, kaip mokiniai vertina dabartines pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti „ideali“ pamoka, bei kokių pokyčių jie tikėtųsi naujosiose programose. Atsižvelgdami į daugumos atstovų amžių bei nemenką pačių programų apimtį apsiribojome 9-10 klasių koncentru, o nagrinėti pateikėme meninio ugdymo, kūno kultūros, istorijos, geografijos, gamtamokslio ugdymo, gimtosios lietuvių kalbos, matematikos, informacinių technologijų, dorinio ugdymo, sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programas. Po asamblėjos detalesnę analizę vykdė iš aktyviausių renginio dalyvių bei savanorių sudaryta darbo grupė. 

Šio darbo rezultatas –detalus dabartinę situaciją moksleivių akimis apžvelgiantis ir įvertinantis dokumentas. Iš pradžių juo siekta atsakyti į devynis Ugdymo plėtotės centro (UPC) švietimo bendruomenės organizacijoms užduotus klausimus. Atsakymas buvo sutiktas su dideliu entuziazmu ir bus pilnavertiškai nagrinėjamas rašant naująsias programas. Rodos, jau vien tai yra didelis pasiekimas –moksleivių nuomonė rimtai priimta tokiu svarbiu klausimu. Bet įdėto darbo rezultatai tuo nesibaigė: šią vasarą LMS atstovai, dalyvaudami konferencijose, konsultacijose ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto pristatymuose gavo ne vieną progą pasisakyti bei papildyti diskusiją ne ką mažiau svarbia moksleivių nuomone ir susilaukė teigiamo švietimo bendruomenės dėmesio. Ši patirtis rodo, kad moksleiviai ne tik turi ką pasakyti, bet suvieniję jėgas geba tai padaryti kokybiškai, primindami ekspertams ir pataisų rengėjams apie per ilgai antraeiliu laikytą požiūrio tašką.

Moksleivių atlikta analizė nustebino

Vis dėlto, svarbiausias šioje istorijoje yra moksleivių sudarytos pozicijos turinys. Dažnai galima išgirsti kritiką, jog dabartinės bendrojo ugdymo bendrosios programos yra pasenusios ir neatliepia šiandienos aktualijų bei moksleivių, kaip augančių XXI amžiaus asmenybių, interesų. Įdomu tai, jog moksleiviai, nagrinėdami dabartinių programų turinį, pastebėjo netikėtą tendenciją – didžioji dalis 9-10 klasių bendrųjų programų turinio (atmetant informacines technologijas, sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai ir dorinį ugdymą) visgi yra aktuali, atitinkanti XXI amžių, ir, kartais, net labai įdomi ir naudinga. Tačiau, visa tai paprasčiausiai nėra įgyvendinama.

Bendrosiose programose be įvairių didaktinių nuostatų, mokomųjų dalykų tikslų ir uždavinių, mokinių pasiekimų ir gebėjimų aprašymų yra kita labai svarbi dalis – ugdymo gairės. Jų nereikėtų supainioti su visai kitomis Ugdymo gairėmis – bendru kompetencijų ir ugdymo tikslų aprašymu, atskiru dokumentu. Mūsų aptariamos  gairės, paprastai tariant, yra programose pateikti patarimai mokytojui, kaip pravesti pamoką. Būtent ugdymo gairėse moksleiviai Asamblėjos metu įžvelgė daugiausiai teigiamų dalykų. Ir visai nenuostabu. Štai vos kelios citatos iš kai kurių programų ugdymo gairių:  

„[Mokiniai] lygina rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas Lietuvoje ir kitose postkomunistinėse valstybėse“.

„Mokiniai, žaisdami arba stebėdami kitų žaidimą, mokosi puolimo ir gynybos taktikos veiksmų. Aiškinasi taktikos elementus ir diskutuoja apie gebėjimo dirbti komandoje socialinę prasmę“.

„Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokiniai mokomi naudotis informacijos šaltiniais (ne tik geografijos, bet ir kitais), juos kritiškai vertinti patikimumo ir informatyvumo požiūriu“.

Iš 450-ies programas nagrinėjusių moksleivių, susirinkusių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, vos keletas galėjo patvirtinti, jog per pamokas veikia kažką nors kiek panašaus į tai, kas istorijos, kūno kultūros bei geografijos mokytojams siūloma vien šiose trijose citatose. Žinoma, tai galioja ir kiekvienam kitam mokomajam dalykui. Absoliuti dauguma tvirtino, jog jei ugdymo gairės būtų iš tiesų vykdomos, pamokos taptų daug įdomesnės. Tai – nuomonė, kurią puikiai patvirtino ir dalyvių kurti „idealių“ pamokų planai.

Dialogas tarp mokinio ir mokytojo – būtinas

Natūraliai kyla klausimas: jei moksleiviai iš tiesų nori mokytis taip, kaip patariama ugdymo gairėse, kodėl, tuomet, jos nėra įgyvendinamos? Būtų galima ieškoti įvairiausių priežasčių: galbūt mokytojai turi savų, jiems priimtinų ir patikrintų metodų? Galbūt gaires įgyvendinti trukdo laiko arba reikiamo inventoriaus trūkumas? Atsakymas, deja, apmaudžiai paprastas – moksleiviai apie ugdymo gaires nežino. Tai ne kas kita, kaip dialogo tarp mokinių ir mokytojų nebuvimo rezultatas. Juk abiejų interesas yra turėti įdomias, naudingas pamokas, o ugdymo gairės yra galimų šio intereso įgyvendinimo metodų sąrašas. Kodėl moksleiviai ir mokytojai mokslo metų pradžioje detaliai nenagrinėja bendrųjų programų? Kodėl kartu nekuria pamokų planų? Juk tik per bendradarbiavimą ir dialogą kiekviena mokykla, kiekviena klasė ir kiekvienas mokytojas gali susikurti savo idealias pamokas. Įrankiai šiam tikslui suteikti seniai, bet, panašu, kad taip ir likę gulėti gali pradėti rudyti.

Problema aiški –lauksime sprendimų, ar veiksime patys?

Bendrosios programos atnaujinamos siekiant stiprinti kryptingą mokinio vertybinį ir kompetencijų, būtinų sėkmingai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, ugdymą, suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti temas su gyvenimo aktualijomis. Tačiau patirtis  rodo, kad naujos programos viso labo reiškia naują dokumentą su naujomis ugdymo gairėmis, kurios pagal seną madą liks nepastebėtos. Siekdami išvengti tokio scenarijaus kaip organizacija su Lietuvos moksleiviais priešakyje dėsime visas pastangas dialogui tarp mokinio ir mokytojo skatinti, bei raginame tai daryti visą švietimo bendruomenę. Ateinantys metai bus puiki proga išspręsti šią problemą –LR Seimas patvirtino LMS iniciatyvą 2020-uosius paskelbti Mokyklų bendruomenių metais. Verta pasistengti, kad šie metai, priešingai, nei šiuo metu ugdymo gairės, neliktų simboliniais.

CategoryLMS naujienos
© Lietuvos moksleivių sąjunga 2019
Tel: +370 679 74296 El. paštas: lms@moksleiviai.lt
Konstitucijos pr. 25, Vilnius 08105, Lietuva