Tęsdami šio mėnesio temą apie psichikos sutrikimus, šiandien kviečiame susipažinti su bipoliniu sutrikimu.

Tai – nuotaikos sutrikimas, kuris yra nustatytas maždaug 45 milijonams žmonių visame pasaulyje (James et al., 2018). Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai įvardijami kaip žmogaus būsenos pokyčiai nuo depresijai būdingų epizodų iki pernelyg stiprios manijos būsenos. Depresijos epizodams gali būti būdinga neviltis, o manijos epizodus apima pernelyg pakili ar irzli nuotaika, per didelis energetinis aktyvumas, greitas kalbėjimas ar sumažėjęs miego poreikis.

Svarbu paminėti, kad nuotaikų svyravimai gali būti patiriami ir nediagnozavus bipolinio sutrikimo, tačiau dažniausiai jie trunka iki kelių valandų, o ne dienų ar net savaičių, kaip šio sutrikimo atveju. Be to, šie pokyčiai paprastai nesukelia didelių elgesio problemų, susijusių su kasdiene individo ar socialine veikla, kurią žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, patiria nuotaikos epizodų metu.

Viena iš bipolinio sutrikimo priežasčių – genetinis polinkis: žmonėms dažniau diagnozuojamas šis sutrikimas, jei jų giminaičiams jis taip pat buvo nustatytas. Tai taip pat gali priklausyti ir nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip padidėjęs stresas, miego sutrikimai ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

Bipolinis sutrikimas gali būti gydomas nuotaiką stabilizuojančiais vaistais bei psichoterapija. Pastebėję vieną ar kelis iš anksčiau minėtų simptomų, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją ar psichoterapeutą, kad galėtumėte gauti tinkamą gydymą.

Naudota literatūra:

James, S. L., Abate, D., Abate, K. H., Abay, S. M., Abbafati, C., Abbasi, N., … & Briggs, A. M. (2018). Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 354 diseases and injuries for 195 countries and territories, 1990–2017: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2017. The Lancet, 392(10159), 1789-1858.