Siekiant išsiaiškinti situaciją ir moksleivių požiūrį į viešąjį tarpmiestinį transportą, lapkričio mėnesį buvo vykdomas tyrimas dėl moksleivių keliavimo įpročių. Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos komitetas parengė apklausą, kurioje dalyvavo 5847 5–12 klasių moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų.
Apklausos rezultatai rodo, jog 80 % atsakiusių moksleivių keliauja iš gyvenamosios vietos į kitas vietoves kartą per mėnesį ar dažniau, o 30 % iš jų naudojasi viešuoju tarpmiestiniu transportu netgi kelis kartus per savaitę. Iš to galima spręsti, jog keliavimas į kitus miestus yra neatsiejama moksleivių kasdienybės dalis ir šiomis paslaugomis moksleivių tarpe yra naudojamasi pakankamai dažnai.
Į kitus miestus moksleiviai vyksta dėl įvairių priežasčių: didžioji dalis jų keliauja praleisti laisvalaikio, maždaug trečdalis – veikloms su mokykla ar į renginius / konferencijas / sporto varžybas / sutitikimus su draugais, o 4 % respondentų – dirbti. Šie populiariausi atsakymų pasirinkimai įrodo, kad tarpmiestinis transportas daro įtaką socialinio mobilumo ugdymui – jo dėka jaunimui suteikiamos galimybės savišvietai, socialinių gebėjimų plėtrai ar ryšių kūrimui. Galimybė naudotis viešuoju tarpmiestiniu transportu taip pat skatina bendravimą / bendradarbiavimą su kitų miestų gyventojais, naudojimąsi kitų miestų paslaugomis bei kuria dar glaudesnę ir stipresnę moksleivių bendruomenę Lietuvoje.
Nepaisant to, kad naudojimasis viešojo transporto paslaugomis populiarėja, daugeliu atvejų, keliaudami moksleiviai renkasi nuosavus automobilius. Šis keliavimo būdas yra ne tik ekonomiškai nenaudingas, bet ir itin teršia aplinką. 55 % apklaustųjų sutinka su teiginiu, jog, renkantis viešąjį tarpmiestinį transportą, atsižvelgti į aplinkosaugą yra svarbu, tačiau tokį neekologišką pasirinkimą lemia tai, jog viešasis transportas dar nėra prieinamas visiems moksleiviams. LMS vykdo metinę programą „Ž. E. M. E.“ (2019–2020 m.), kurios pagrindinis tikslas yra skatinti moksleivių aplinkosaugos ugdymą, tačiau, kuomet keliavimo tarpmiestiniu transportu alternatyvos nėra pilnai prieinamos, jie renkasi ekonomiškai lengviau prieinamus būdus.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios naudojimasis viešojo transporto paslaugomis nėra prioritetas keliaujant, yra kelionės išlaidos. Dėl ribotus finansinius išteklius turinčio jaunimo (moksleiviai, dažniausiai neturi galimybės dirbti, kadangi pagrindinis prioritetas yra ugdymas(is) mokyklose, o tėvams tai yra papildoma finansinė našta), tarpmiestinio transporto naudojimas dažnai priklauso nuo jo kainos (taip pat 60 % atsakiusiųjų prioritizuoja kelionės laiką, virš 40% – komfortą).
Lietuvos moksleivių sąjunga, atkreipdama dėmesį į tai, kad studentams šiuo metu yra suteikiama 50 % valstybės skiriama kompensacija (tuo tarpu moksleiviai turi mokėti pilną kainą), ir pabrėždama valstybės siekį suteikti moksleiviams kuo daugiau saviugdos galimybių, siekia, jog būtų inicijuojami teigiami pokyčiai viešojo tarpmiestinio transporto klausimais, kadangi keliavimas į kitas vietoves moksleiviams atveria didesnes galimybes bei yra svarbi jų saviugdos priemonė, taip pat ir mažiau teršia aplinką.
