Lietuvos moksleivių sąjunga (toliau – LMS), reaguodama į šiandieninius Lietuvos ir pasaulio įvykius, inicijuoja metinę ekologijos programą Lietuvos mokykloms. Bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininku Simonu Gentvilu LMS programos metu sieks atkreipti mokyklų bendruomenių dėmesį į globalias su ekologija susijusias problemas, tokiu būdu ragins visos šalies moksleivius veikti ir prisidėti prie švaresnio bei darnesnio visų piliečių gyvenimo jau šiandien.

Moksleiviai siekia prisidėti prie problemos sprendimo

Antarktida kasmet praranda vidutiniškai 127 milijardus tonų ledo, o 2018 m. buvo užfiksuota didžiausia anglies dioksido koncentracija Žemės atmosferoje per 3 milijonus metų. Nors šie faktai atrodo neįtikėtini, tačiau tai iš tikrųjų vyksta ir šių anomalijų priežastis – klimato kaita. Klimato kaita gali pasirodyti natūralus procesas, tačiau šį reiškinį kelia ekologinės problemos, kurios yra žmogaus veiklos padarinys. Suprasdami pokyčio poreikį siekiant išsaugoti gamtą vis daugiau žmonių prisideda prie ekologijos problemų sprendimo, o jų iniciatoriai dažnai jauni žmonės – moksleiviai.

Dėl klimato kaitos išėjo į gatves

Atsižvelgdami į ekologijos problemas ir suprasdami jų rimtumą iniciatyvos ėmėsi dėl savo ateities susirūpinę moksleiviai. Visuomenės dėmesį pavyko atkreipti Švedijos moksleivei Gretai Thunberg, surengusiai pirmą viešą mokyklos protesto akciją prie Švedijos parlamento. Moksleivės iniciatyva išaugo į masinį reiškinį visame pasaulyje žinomą kaip „Penktadieniai už ateitį“ (ang. „Fridays for Future“). 2018 m. gruodžio mėnesį penktadieninį mokyklų streiką palaikė daugiau nei 20 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 270 pasaulio miestų. Pasaulio moksleiviai kelią klausimą: kodėl reikia mokytis ateičiai, jeigu ateities nėra? Didžiuosiuose Lietuvos miestuose streikuodami moksleiviai taip pat išėjo į gatves.

„Dažnai vyrauja požiūris, kad būtent moksleiviai yra per jauni politikai, per jauni diskusijoms apie šių dienų problemas ir jų sprendimą. Šiandien matome, kad moksleiviai nelaukia, kol sprendimus priims kiti. Jie patys keičia savo aplinką, siekia ir garsiai reiškia nuomonę apie tokius svarbius reiškinius kaip klimato kaita. Kol jaunam žmogui rūpės šios problemos, tol galime džiaugtis, padėti ir kartu kurti ateitį“ – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, paklausta, kodėl moksleiviams svarbu įsitraukti sprendžiant ekologijos problemas.

Moksleivių tikslas – draugiškos aplinkai mokyklos

LMS jau kurį laiką skatina moksleivius saugoti gamtą ir spręsti ekologijos problemas: atsisakė vienkartinių indų savo renginiuose, palaiko „Penktadieniai už ateitį“ judėjimą bei kitais būdais siekia atkreipti dėmesį į problemas ir skatina ieškoti jų sprendimo būdų. Reaguodama į šiandieninius Lietuvos ir pasaulio įvykius ir siekdama dar labiau atkreipti visuomenės, o ypač moksleivių, dėmesį į sparčiai besivystančias ekologines katastrofas, LMS inicijuoja metinę programą „Žalių ekologiškų mokyklų erdvė“ (toliau – „Ž.E.M.E.“). Bendradarbiaudama su Lietuvos respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininku Simonu Gentvilu LMS programos metu sieks atkreipti mokyklų bendruomenių dėmesį į globalias su ekologija susijusias problemas, tokiu būdu ragins visos šalies moksleivius veikti ir prisidėti prie švaresnio bei darnesnio visų piliečių gyvenimo jau šiandien.

„Ilgą laiką buvau skeptiškas apie Lietuvos aplinkosauginę savimonę, nes pažangiausios idėjos atėjo iš Briuselio su jo pinigais ir kartais net minimalius reikalavimus mes priimdavome su priešprieša. Bet prieš keletą metų įvyko lūžis Lietuvos visuomenėje. Aplinkosauga tapo tema draugų, kaimynų, o svarbiausia ir moksleivių tarpe. Džiaugiuosi, kad šiandien patys moksleiviai imasi iniciatyvos diskutuoti sudėtingomis aplinkosauginėmis temomis. Dar svarbiau, kad jie nebijo atsakomybės ir drąsiai siekia keisti savo gyvenimus, kad kurtų sau ir kiekvienam aplinkiniui švaresnę aplinką. Jei gebėsime nuo mokyklos suolo biologijos ir geografijos pamokose su jaunimu išdiskutuoti visą žiedinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos grandinę- ateities gamyba ir vartojimas atrodys visiškai kitaip. O tokios programos kaip Ž.E.M.E ir pačių moksleivių inciatyva šių tikslų padės pasiekti daug greičiau“- apie programą kalbėjo LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.

Programa sieks pokyčio Lietuvoje

LMS turi daugiau nei 30 padalinių Lietuvos savivaldybėse, kuriuose organizuojant susitikimus, moksleiviai bus kviečiami įsitraukti į diskusijas su įvairių sričių specialistais ir ekspertais aptarti ekologines problemas. Taip pat programos ambasadoriai savo regionuose skatins moksleivius veikti ir daryti pokytį, dalinsis patirtimi.

„Kiekvienas esame atsakingas už savo veiksmus, tačiau kartais net nesusimąstome kaip mūsų kasdieniai sprendimai, iš šono atrodantys visai paprasti ir nieko nereiškiantys, gali daryti pokytį. Daugkartinis puodelis kavai ar arbatai, vietiniai maisto produktai, kelionės  pėsčiomis ar viešuoju transportu – tai veiksmai, nuo kurių kiekvienas iš mūsų galime pradėti padėti Žemei“ – sakė LMS programos „Ž.E.M.E.“ koordinatorė Ieva Rinkevičiūtė.

Moksleiviai tikisi, kad per metus pavyks apžvelgti platų su ekologija susijusių klausimų spektrą. Taip pat tikisi, kad diskutuojant su ekspertais pavyks rasti problemų sprendimo būdus, kuriuos gali įgyvendinti kiekvienas. Tokiu būdu sieks sukurti draugiškesnes aplinkai mokyklas bei supažindinti kiekvieną Lietuvos moksleivį su globaliomis problemomis, kurių norint išvengti ateityje reikia veikti jau šiandien.

Naujienas kviečiame sekti www. moksleiviai.lt tinklapyje.

© Lietuvos moksleivių sąjunga 2019
Tel: +370 679 74296 El. paštas: lms@moksleiviai.lt
Konstitucijos pr. 25, Vilnius 08105, Lietuva